Sąvokos
Mažoras – (pranc. majeur, it. maggiore < lot. major – didesnis), mažòrinė derm, septynialaipsnė (heptatoninė) muzikinė dermė. Būna natūralusis, harmoninis (su žemu VI laipsniu) ir melodinis (su žemais VI ir VII laipsniais). Natūraliojo mažoro garsaeilis (alteruotų garsų nėra): c, d, e, f, g, a, h, c; pastovieji laipsniai (I, III, V) sudaro mažorinį trigarsį. Mažorui, kitaip nei minorui, būdinga šviesus skambėjimas (į mažorą panašios kai kurios senovinės heptatoninės – joninė, lydinė, miksolydinė ir pentatoninės dermės).
Minoras – (lot. minor – mažesnis), minòrinė derm, septynialaipsnė (heptatoninė) muzikinė dermė. Minoras būna natūralusis, harmoninis (su aukštu VII laipsniu) ir melodinis (su aukštais VI ir VII laipsniais). Natūraliojo minoro garsaeilis (alteruotų garsų nėra): a. h, c, d, e, f, g, a; pastovieji laipsniai (I, III, V) sudaro minorinį trigarsį. Jam būdingas tamsus (priešingai mažorui) skambėjimas. Harmoniniam minorui būdingas vedamasis tonas kartais aptinkamas seniausiose lietuvių liaudies derminėse struktūrose
Arabeska – ornamentas iš augalinių ir geometrinių figūrų, paplitęs ir atkeliavęs iš arabų meno. Muzikoje – tai nedidelės apimties įmantrios, vingrios melodijos kūrinys.
Refrakcija – (lot. refractio – lūžimas, lūžis), šviesos, radijo, garso bangų sklidimo krypties aplinkoje pokytis dėl aplinkos nevienalytiškumo, jos parametrų, pvz., lūžio rodiklio, temperatūros, nevienodumo.
Divizionizmas – (pranc. divisionisme < division), tapybos metodas, grindžiamas atspalvių skaidymu į grynas spalvas.
Sausoji adata, – giliaspaudės grafikos technika. Raižomąja adata raižoma ant poliruoto metalo (dažniausiai vario, cinko) plokštelės. Išraižytų linijų kraštuose paliktos šerpetos spausdinant sulaiko dažus ir suteikia atspaudui tapybiškumo. Šerpetojimas greitai nusidėvi, todėl kokybiškų atspaudų nedaug
Litografija – (lito… + gr. graphō – rašau), grafikos technika, spaudos būdas. Spaudos forma gaminama iš klinties plokštės – litografinio akmens. Ruošiant akmens formą iš pradžių specialiu riebalingu pieštuku arba litografiniu tušu (plunksna, teptuku) ant visiškai lygaus paviršiaus piešiamas piešinys. Formos paviršius ėsdinamas chemikalais, kurie paveikia tik piešimo priemone nepaliestas vietas; apdorojus gumiarabiku ar kitomis priemonėmis jos tampa hidrofiliškos – nuo vandens drėksta, o dažus atstumia. Piešimo priemonės pėdsakai nuvalomi ir ant drėgno akmens velenėliu tepami spaustuviniai dažai, kuriuos sugeria tik chemikalų nepaveiktos vietos. Spausdinama litografiniu presu. Gaunama keli šimtai kopijų.
Akvatinta – (it. acquatinta – dažytas vanduo), giliaspaudė grafikos technika. Vario arba cinko plokštelė apibarstoma kanifolijos milteliais, joje piešiama, plokštelė pakaitinama, atvėsinama ir ėsdinama rūgštimi. Tonų įvairovei gauti ėsdinama kelis kartus. Į išėsdintas vietas įtrinami dažai ir daromas atspaudas. Giliausiai išėsdintos vietos atspaude būna tamsiausios. Akvatintą galima taikyti ir spalvotiems atspaudams.
Piktorializmas – (lot. pictor – tapytojas), 1886–1920 meninės fotografijos kūrėjų judėjimas Anglijoje, vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Siekta fotografijos, kaip nepriklausomo meno, pripažinimo, stengtasi ją priartinti prie dailės, kad kūriniai būtų panašūs į pieštuku, anglimi arba ant litografinio akmens sukurtus grafikos kūrinius.